Japonų činų standartas lietuviškai

FCI standartas  nr. 206
Patvirtintas ir paskelbtas  2009.03.26
Japonų činas  (chin)

Kilmė : Japonija
Šis standartas patvirtintas ir paskelbtas  2009.03.26
Šuo – kompanionas.
FCI klasifikacija:  9 grupė  kompanionai ir šunys žaisliukai. 8 sekcija. Japonų činas ir pekinas.  Be darbinių bandymų.

Trumpa kilmės istorija : remiantis senovės raštais, manoma, kad Korėjos valdovai ( Silla dinastijos laikotarpiu 377-395 m.m.) Činų protėvius 372 m padovanojo Japonijos imperatoriaus šeimai. Per sekantį šimtmetį daug Činų buvo įvežta į Japoniją. Metraščiuose rašoma, kad emisarai, siųsti į Kiniją ( Tung dinastija 618-910 m.m.) ir Šiaurės Korėją ( Po H’ai dinastija 698-926 m.m.) grįždavo su šios veislės šunimis. Shogunate Tsynayoshi Tokugawa valdymo periodu 1680- 1709 m.m. Edo pilyje Činai jau buvo veisiami kaip kambariniai dekoratyviniai šunys. 1613 m.britų Kapitonas Searles atgabeno Činą į Angliją, o 1853 m. amerikietis Komandoras Perri atvežė keletą šių šunų į Ameriką, iš kurių du buvo padovanoti Anglijos karalienei Viktorijai. Nuo 1868 m. Činai buvo pripažinti aukštuomenės damų kambariniais šuniukais, o po to plačiai paplito, kaip šunys – kompanionai. 

Bendras įspūdis : mažo dydžio šuo, plačiu snukučiu, puošniu kailiu, elegantiška ir gracinga figūra.
Svarbios proporcijos: ūgio ties ketera ir kūno ilgio santykis yra lygus. Kalytės truputį ilgesnės.
Elgesys/temperamentas : protingas, švelnus ir mielas.

GALVA
VIRŠUGALVIS:
Kaukolė: plati ir apvali.
Stopas : gilus ir išreikštas. 

SNUKIO SRITIS:
Nosis: snukis labai trumpas ir platus, nosis yra vienoje tiesioje linijoje su akimis; nosis juoda arba sodrios kūno spalvos, priklausomai nuo šuns spalvos. Gerai išsivystę šnervės.
Žandikauliai / Dantys: balti ir stiprūs;  pageidautinas tiesus sąkandis, bet žirklinis  ar perkandimas leidžiami.
Akys: didelės, apvalios, toli viena nuo kitos,blizgios juodos spalvos.
Ausys: ilgos, trikampio formos, nulėpę, padengtos ilgais plaukais;  plačiai išaugę.


KAKLAS: gana trumpas ir aukštai laikomas.

KŪNAS:
Nugara: trumpa ir tiesi
Juosmuo: platus ir šiek tiek apvalus.
Krūtinė: vidutiniškai plati ir gili, su vidutiniškai išgaubtais šonkauliais.
Pilvas: kylantis aukšyn.

UODEGA: apaugusi puikiais, gausiais ir ilgais plaukais, laikoma virš nugaros.

GALŪNĖS
PRIEKINĖS GALŪNĖS: dilbiai tiesūs, smulkių kaulų; užpakalinės dalys žemiau alkūnių apaugusios puošniu kailiu.
UŽPAKALINĖS GALŪNĖS: su saikingai išreikštais kampais, užpakalinės šlaunų dalys apaugusios puošniu kailiu.
LETENOS: mažos, kiškio letenos formos, pageidautina su teptuko formos plaukais.
EISENA / JUDESIAI: elegantiški, lengvi ir išdidūs.

KAILIS
Plaukai: šilkiniai, tiesūs ir ilgi. Visas kūnas, išskyrus veido sritį, padengtas gausiu kailiu. Ausys, kaklas, šlaunys ir uodega apaugę gausiu puošiamu kailiu.
Spalva: balta su juodos arba rusvos spalvos dėmėmis. Dėmės simetriškai pasiskirsto  ant akių ir ausų, kaip ir ant viso kūno . Ypač pageidautina balta ir plati juosta nuo snukio iki viršugalvio . Dėmių išsidėstymo simetrija ant kūno, taip pat  pageidautina.

DYDIS: ūgis ties ketera: šunys maždaug 25 cm. Kalės šiek tiek mažesnės nei šunys.

TRŪKUMAI: bet koks nukrypimas nuo aukščiau išvardintų punktų turi būti vertinamas kaip trūkumas,. Trūkumo dydis turėtų būti kvalifikuojamas tiksliai proporcingai nukrypimo laipsniui ir įtakai šuns sveikatai ir gerovei.

• Nosis: kitos spalvos nei juoda šunims su juodomis dėmėmis.

• Nedakanda, kreivas žandikaulis.

• Baltos spalvos kailis be dėmių; viena dėmė ant veido.

• Drovumas.

Bet kuris šuo, aiškiai rodantis fizinius ar elgesio sutrikimus, turi būti diskvalifikuotas.

N. B. : Patinai turi turėti dvi akivaizdžiai normaliai išsivysčiusias sėklides, pilnai nusileidusias į kapšelį.

---